Paprastas termino „rasizmas“ apibrėžimas pagal Oksfordo anglų kalbos žodyną yra įsitikinimas, kad kiekviena rasė turi skirtingus ir būdingus požymius. Tai tikėjimas, kad rasė yra pranašesnė už kitas
Rasizmas gali būti įvairių formų – jis gali būti asmeninis, įsišaknijęs institucijose ar net individualizuotas. Diskriminacija apima požiūrį, veiksmus ir ištisas sistemas.
Istoriškai rasizmas buvo labai svarbus posūkis, kai baltieji europiečiai ir amerikiečiai sukūrė šiuolaikinę „rasės“ sampratą, kad pateisintų vergijos praktiką. Nors išankstiniai nusistatymai ir atskirtis egzistavo per visą istoriją, šis rasės samprata suvaidino lemiamą vaidmenį formuojant diskriminacinę praktiką, kuri išlieka ir šiandien.
Šiame straipsnyje mes gilinsimės į rasizmo užuomazgas, atskleisime, kas inicijavo diskriminacinį aktą. Be to, pateiksime penkis rasizmo pavyzdžius, kad geriau suprastume jo apraiškas. Be to, aptarsime būdus, kaip imtis veiksmų prieš rasizmą.
Rasizmo ištakos ir istorinės šaknys
Rasizmo šaknys yra palyginti neseniai sukurtoje „rasės“ sąvokoje, kuri atsirado Transatlantinė prekyba vergais XVI a. Tūkstančius metų prieš tai žmonės pripažino skirtumus tarpusavyje, bet neskirstė žmonių į kategorijas pagal rasę.
Tačiau XVII amžiuje išaugus pavergto darbo paklausai, baltieji europiečiai ir amerikiečiai ieškojo vergovės pateisinimo, todėl buvo sukurta „rasės“ sąvoka.
Profesorius Andrew Curran savo straipsnyje „Time“ pabrėžia, kaip to laikmečio mokslininkai ir filosofai ieškojo nereliginių paaiškinimų, pateisinančių suvoktus skirtumus tarp afrikiečių ir baltųjų europiečių.
Šiuos mąstytojus skatino ne tik mokslinis smalsumas; jie aktyviai ieškojo priežasčių įteisinti vergiją.
Eksperimentų ir dabar diskredituotų pseudomokslinių teorijų dėka susidarė rasinė hierarchija, kurioje baltieji žmonės buvo viršuje, o juodaodžiai – apačioje. Kai kurie teigė, kad tam tikroms „rasėms“ buvo lemta pavergti, tvirtindami, kad tai buvo suvokiama natūrali tvarka.
Be mokslinio pagrindimo, religiniai argumentai taip pat buvo susipynę su „rasės“ sąvoka. Šie įsitikinimai kartu prisidėjo prie rasinių hierarchijų, kurios išlaikė diskriminaciją ir nelygybę, sukūrimo.
Istorinės rasizmo raidos supratimas atskleidžia sudėtingus ir tarpusavyje susijusius veiksnius, kurie suformavo mūsų šiuolaikinį rasės supratimą.
Taip pat perskaitykite: Kas yra kultūrinė asimiliacija?
Rasizmo raida laikui bėgant
Laikui bėgant rasizmas pasikeitė. Dar 1859 metais į JAV atplaukė paskutinis laivas, gabenęs vergus. Vergija pasibaigė po penkerių metų po Amerikos pilietinio karo.
Nors vergija buvo panaikinta, rasizmas neišnyko. Net ir tie, kurie kovojo prieš vergiją, ne visada tikėjo juodaodžių ir baltųjų lygybe; jie tiesiog manė, kad vergija yra neteisinga.
Rasizmas ir toliau formavo tai, kaip žmonės matė vienas kitą ir save.
Šiandien atviras rasizmas daug kur netoleruojamas, tačiau sena politika ir paslėptas rasizmas vis dar sukelia rasių nelygybę. Užuot pripažinę vergovės ir praeities neteisybės poveikį, kai kurie žmonės dėl nelygybės kaltina įgimtus rasių skirtumus. Tačiau mokslas rodo, kad rasė nėra pagrįsta biologija.
Nors rasė yra tikra socialinė ir politinė sąvoka, nėra jokių mokslinių įrodymų, kad žmonės pagal jų DNR būtų suskirstyti į skirtingas rasines grupes.
Rasizmo pavyzdžių nustatymas
Rasizmas gali būti vertinamas įvairiai. Kartais tai akivaizdu, o kartais ne. Bet kaip žinoti, kai pamatai? Štai penki pavyzdžiai, padėsiantys suprasti:
1. Daltonizmas Rasizmas
Daugelis žmonių pasisako už buvimą „daltonais“, teigdami, kad rasė nėra svarbi ir turėtų būti ignoruojama. Ši perspektyva, žinoma kaip daltonikas rasizmas, klaidingai mano, kad dėl to, kad rasė nėra biologiškai tikra, diskutuoti ar pripažinti nebūtina.
Tačiau nors rasė negali būti pagrįsta biologija, ji neabejotinai egzistuoja kaip socialinis konstruktas, o rasizmas išlieka plačiai paplitusi problema.
Tie, kurie teigia esą daltonikai, dažnai netyčia prisideda prie mikroagresijų – neapgalvotų veiksmų ar komentarų, kurie atstumia asmenis dėl jų rasės. Paradoksalu, bet kai kurie asmenys, nors ir tvirtina, kad jiems trūksta rasinio šališkumo, vis tiek gali turėti atvirų išankstinių nuostatų.
Keista, bet daltonizmo tyrimas medicininiame kontekste atskleidė, kad gydytojai, prisiregistravę prie šios ideologijos, yra labiau linkę įtraukti rasę į savo atrankos ir gydymo sprendimus.
Atsisakymas pripažinti rasizmo egzistavimą netyčia jį įamžina. Priimdami daltonizmą, asmenys gali nesąmoningai palaikyti diskriminacinę praktiką ir požiūrį.
Pripažinti, kad rasė yra socialinis konstruktas, nereiškia, kad reikia atmesti jos poveikį; vietoj to reikia niuansuoto supratimo, kuris gali padėti panaikinti sisteminius šališkumus ir skatinti tikrą lygybę.
2. Rasiniai šmeižtai ir stereotipai
Rasiniai įžeidinėjimai ir rasiniai stereotipai yra rasizmo pavyzdys. Įžeidinėjimai yra įžeidžiantys žodžiai ir frazės, vartojamos siekiant įžeisti ir diskriminuoti asmenis ar grupes dėl jų rasės ar etninės priklausomybės. Šie žodžiai yra plačiai kritikuojami ir kai kuriose vietose laikomi neapykanta kurstančia kalba, sukeliančia teisines pasekmes.
Rasiniai stereotipai yra apibendrinti įsitikinimai apie žmones, pagrįsti jų rase. Nors kai kurios gali būti teigiamos, daugelis yra neigiamos, įamžinančios žalingas idėjas, pavyzdžiui, kai kurios grupės yra linkusios į smurtą ar nusikalstamą elgesį.
Neigiami stereotipai prisideda prie diskriminacijos, socialinės atskirties ir psichologinės žalos. Netgi iš pažiūros teigiami stereotipai yra nepagarbūs, nes primeta asmenims pernelyg supaprastintus lūkesčius.
Tiek rasiniai šmeižtai, tiek stereotipai vaidina svarbų vaidmenį skatinant išankstinių nusistatymų ir diskriminacijos aplinką. Labai svarbu pripažinti ir pasmerkti tokį elgesį, kad būtų skatinamas įvairių bendruomenių įtraukimas ir supratimas.
3. Rasinė diskriminacija
Rasinė diskriminacija yra įprastas rasizmo tipas, kai su žmonėmis elgiamasi nesąžiningai dėl jų rasės. Tai nutinka daugelyje gyvenimo sričių, pavyzdžiui, darbuose, namuose, mokyklose, teismuose ir sveikatos priežiūros srityje. Kartais diskriminacija nėra akivaizdi. Įstatymai ar veiksmai gali nepaminėti rasės, tačiau jie vis tiek gali būti nesąžiningi.
Pavyzdžiui, JAV juodaodės mergaitės dažnai susiduria su griežtomis bausmėmis mokykloje, nors oficialiai tai nėra dėl jų rasės. Vienu atveju 12-metė juodaodė pateko į bėdą, nes ant spintelės parašė „labas“. Ji susidūrė su rimtomis pasekmėmis, o baltaodė mergina išlipo lengviau. Nebuvo taisyklės, kad su juodaodėmis merginomis turi būti elgiamasi šiurkščiai, tačiau taip nutiko.
Diskriminacija gali įvykti net neminint rasės. Tai nesąžininga ir žeidžia žmones. Svarbu atpažinti ir sustabdyti rasinę diskriminaciją, kad ir kur ji būtų.
4. Rasinės segregacijos praktika
Visuomenės padalijimas pagal rasę, taip pat žinomas kaip „rasinė segregacija“, reiškia žmonių atskyrimą pagal jų rasę ir apriboti jų prieigą prie išteklių, institucijų, paslaugų ir galimybių. To pavyzdžiai yra apartheidas Pietų Afrikoje ir Jimo Crow įstatymai Amerikos pietuose. Šiose sistemose juodaodžiai buvo priversti gyventi atskiruose rajonuose, lankyti atskiras mokyklas, naudotis atskiromis viešosiomis patalpomis ir sėdėti tam skirtose viešojo transporto skyriuose.
Nepaisant bandymų pateisinti šį atskyrimą doktrina „atskiras, bet lygus“, juodaodžiai amerikiečiai nuolat sulaukdavo prastesnio elgesio ir paslaugų. Panaši diskriminacija įvyko Pietų Afrikoje.
Visuomenės padalijimas pagal rasę yra pirmenybė vadinamosioms „aukštesnėms“ rasėms ir rasių maišymo prevencija, yra akivaizdžiai rasistinis. Net jei šalininkai pasisakė už lygybę segregacijos srityje, priverstinis atskyrimas tebėra žmogaus teisių pažeidimas.
Taip pat perskaitykite: 6 Amžiaus pavyzdžiai
5. Taikymas žmonėms pagal rasę
Nusikaltimas prieš ką nors dėl jo rasės vadinamas neapykantos nusikaltimu. Jei daug žmonių yra nukreipiami ir jiems daroma žala dėl jų rasės, tai tampa genocidu. Genocidas reiškia tyčinį didelės tam tikros etninės kilmės ar tautos asmenų grupės nužudymą, siekiant visiškai jų atsikratyti.
Holokaustas yra baisus to pavyzdys. Viduje Holokaustasnaciai taikėsi į žydus iš skirtingų rasių, laikydami juos atskira rase. Naciai pradėjo nuo to, kad žydai atrodė mažiau svarbūs ir nepanašūs į paprastus žmones dėl savo rasės.
Tai paskatino juos atskirti, atitraukti nuo visuomenės ir galiausiai sistemingai žudyti. Holokaustas yra rimtas antisemitizmo pavyzdys, senas rasizmo tipas, egzistavęs prieš mūsų dabartinį rasės supratimą.
Kaip galite kovoti su rasizmu?
Rasizmas pasitaiko visur, net ir profesionaliame sporte. Buvo imtasi veiksmų pažaboti rasizmą, bet ar institucijos daro pakankamai, kad rasizmas būtų pašalintas?
Pažvelkime į keletą žingsnių, padėsiančių kovoti su rasizmu.
Turite suprasti rasizmą
Rasizmo supratimas yra pirmas žingsnis siekiant jį išspręsti. Rasizmas reiškia ne tik niekšybę kam nors dėl jų rasės. Yra daug būdų, kaip tai pasireiškia, net jei žmonės nori būti rasistai.
Jei norite sustabdyti rasizmą, sužinokite apie tai kuo daugiau. Skaitykite knygas, klausykite dainų, rašykite eilėraščius, lankykite pamokas ir kalbėkite su žmonėmis, kurie žino apie rasizmą. Jie praleido daug laiko mokydamiesi ir gali jus išmokyti. Kai geriau suprasite rasizmą, galėsite pradėti dirbti, kad viskas būtų geriau.
Remti sąžiningą rasinės lygybės politiką
Politikos pokyčių pasisakymas yra labai svarbus išmontuojant institucionalizuotas rasizmas, sudėtingas taisyklių, įstatymų ir sistemų tinklas, palaikantis rasinę diskriminaciją visuose visuomenės aspektuose. Norint ilgalaikių pokyčių, nepakanka, kad asmenys pakeistų savo požiūrį į rasę; rasizmą skatinančios sistemos turi būti transformuotos.
Norėdami ką nors pakeisti, galite patvirtinti progresyvią politiką balsuodami, remti advokatų grupes ir atidžiai išnagrinėti savo darbovietės, mokyklos ar kitų organizacijų, kuriose dalyvaujate, taisykles.
Jei nesate tikri, nuo ko pradėti, peržiūrėkite rasinio teisingumo organizacijų pateiktas politikos rekomendacijas. Aktyviai dalyvaudami šiose pastangose prisidedate prie teisingesnės ir teisingesnės visuomenės kūrimo visiems.
Patirkite asmeninį augimą, kad pasaulis būtų įtraukesnis
Kovoti su rasizmu gali būti sudėtinga dėl plačiai paplitusio jo poveikio, tačiau pagrindinis atspirties taškas yra sutelkti dėmesį į asmeninius pokyčius. Imkitės atsakomybės už savo veiksmus, nes asmenys gali nesąmoningai turėti šališkumo, stereotipų ar internalizuoto rasizmo.
Įsipareigokite pakeisti savo gyvenimą, išnagrinėdami savo įsitikinimus ir sąveiką, o susidūrę su rasizmu pasisakykite prieš rasizmą. Atsakomybės skiriasi priklausomai nuo asmeninės patirties; marginalizuotų grupių žmonės susiduria su skirtingais iššūkiais, palyginti su baltaisiais.
Labai svarbu, kad visa rasizmo nutraukimo našta neužkrautų ant rasizuotų bendruomenių pečių. Vietoj to, skatinti solidarumą tarp įvairių grupių, teikti pirmenybę bendruomenės paramai ir skirti laiko poilsiui yra pagrindiniai komponentai siekiant ilgalaikės ir tvarios pažangos. Asmeninis augimas padeda kurti įtraukesnį ir suprantamesnį pasaulį visiems.
Palikti atsakymą