Šimtmečius filosofai vaidino lemiamą vaidmenį formuojant, kaip mes matome pasaulį ir mąstome apie gyvenimą. Net ir šiandien jų idėjos išlieka svarbios. Didžiausi ir įtakingiausi filosofai iš visos istorijos suteikė mums vertingų įžvalgų apie žmogaus protą ir pasaulį, kuriame gyvename. Prieš gilindamiesi į kai kurių gerai žinomų filosofų mintis, pirmiausia supraskime, kas yra filosofija.
Filosofija yra esminių klausimų apie egzistenciją, žinių, vertybių, proto, proto ir kalbos tyrimas. Juo siekiama ištirti tikrovės prigimtį ir gyvenimo prasmę. Filosofai naudoja kritinį mąstymą ir racionalų tyrimą, kad išnagrinėtų šiuos giluminius žmogaus egzistencijos aspektus. Savo raštais ir mokymais jie paliko turtingą palikimą, kuris ir toliau daro įtaką mūsų supratimui apie save ir pasaulį.
Dabar panagrinėkime kai kurių didžiausių visų laikų filosofų, kurie reikšmingai prisidėjo prie mūsų kolektyvinės išminties, sąrašą.
Kas yra Filosofija?
Filosofija kilusi iš graikų kalbos žodžių, reiškiančių „meilė išminčiai“. Tai tarsi gilus pasinerimas į žinių, egzistencijos ir tikrovės supratimą. Įsivaizduokite tai kaip būdą galvoti apie tokius svarbius dalykus kaip etika, gamta, estetika ir kt. Filosofai arba giluminiai mąstytojai apmąsto tokius dalykus kaip tai, ką reiškia būti, logika ir skirtingos teorijos.
Puikus filosofijos dalykas yra tai, kad tai nėra tik senų idėjų krūva. Filosofai galvoja apie žmogaus egzistavimą, todėl jų pamokos išlieka net ir išvykus. Štai kodėl dešimties geriausių filosofų mokymai iš seniausių laikų yra prasmingi ir šiandien. Tarsi jie paliko išminties lobyną, iš kurio vis dar galime pasimokyti. Taigi, jei kada nors susimąstėte apie didžiuosius gyvenimo klausimus, filosofija gali turėti jums atsakymų!
10 geriausių visų laikų filosofų
Atraskite kai kurių didžiausių istorijos filosofų gilias mintis ir istorijas. Pasigilinkime į paprastus, bet įspūdingus šių nuostabių protų mokymus.
1. Aristotelis
Aristotelis, žinomas graikų filosofas, gyveno Senovės Graikijoje nuo 384 iki 322 m.pr.Kr. Garsaus filosofo Platono vadovaujamas Aristotelis tapo polimatu, pasižymėjusiu įvairiose srityse.
Aristotelis, dažnai giriamas kaip pirmasis istorijos mokslininkas, parašė daugiau nei 200 traktatų, iš kurių apie 31 vis dar cirkuliuoja ir šiandien. Jo įvairūs darbai apėmė proto filosofiją, etiką, politikos teoriją, estetiką ir retoriką, taip pat empirinę biologiją. Pažymėtina, kad jis labai prisidėjo prie išsamaus augalų ir gyvūnų stebėjimo.
Ilgalaikis Aristotelio palikimas slypi jo pagrindiniame veikale apie logiką, kuri yra pirmasis sisteminis teisingo samprotavimo principų traktavimas.
Be to, jis nustatė tris pagrindinius retorikos metodus: etosas (etika), patosas (emocijos) ir logotipai (logika). Jo išplėtota dedukcijos teorija, dabar žinoma kaip silogizmas, išlieka pagrindiniu jo intelektualinio indėlio aspektu. Šiandien Aristotelis yra švenčiamas už ankstyvųjų įvairių disciplinų pagrindų formavimą ir jo novatorišką vaidmenį filosofijos pasaulis.
2. Sokratas
Sokratas, graikų filosofas, kilęs iš Atėnų, dažnai įvardijamas kaip Vakarų filosofijos pradininkas ir vienas didžiausių visų laikų filosofų. Jo indėlis daugiausia susijęs su etine filosofija, pažymėdamas, kad jis yra pirmasis šios tradicijos moralės filosofas. Nepaisant to, kad jam trūko savo rašytinių darbų, jo mokymai buvo išsaugoti jo mokinių Ksenofonto ir Platono pasakojimuose.
Sokratas vaidino pagrindinį vaidmenį plėtojant Sokratinį dialogą – literatūros formą, kurios centre – mokymas per klausimo meną. Vietoj tradicinių paskaitų jis įsitraukė į pokalbius, skatinančius kritinį mąstymą ir savęs atradimą.
Deja, netradiciniai Sokrato įsitikinimai lėmė jo žlugimą. 399 m. pr. Kr. jam grėsė mirties nuosprendis dėl kaltinimų jaunimo sugadinimu ir atsisakymu pripažinti oficialius miesto dievus. Net paskutinėmis akimirkomis Sokratas liko ištikimas savo filosofiniams principams, palikdamas palikimą, kuris ir toliau daro įtaką Vakarų mąstymui ir švietimui.
3. Konfucijus
Konfucijus, senovės Kinijos filosofas (770–481 m. pr. m. e.), tikėjo, kad turi gyventi gerą gyvenimą, pagrįstą etiniais ir moraliniais principais. Jis norėjo, kad visi turėtų galimybę mokytis, ir padarė mokytoją gerbiamąja profesija. Ši idėja dera su Liaudies universiteto misija, nes Konfucijus ir universitetas turi bendrą tikslą – padaryti išsilavinimą prieinamą visiems.
Konfucijus taip pat įkūrė Konfucianizmas, įsitikinimų sistema, orientuota į asmeninę etiką ir moralę. Pagrindiniai konfucianizmo principai, dažnai vadinami jo etika, apima teisingumą, palankumą, nepiktybiškumą ir pagarbą autonomijai. Tarp jo mokymų išsiskiria penkios nuolatinės dorybės: geranoriškumas, teisumas, patikimumas, teisingumas ir išmintis.
Apskritai Konfucijus tikėjo, kad yra geras žmogus ir elgiasi su kitais maloniai bei sąžiningai. Jis manė, kad išsilavinimas ir etiškas gyvenimas yra itin svarbūs darniai visuomenei. Jo mokymai ir toliau daro įtaką ir įkvepia žmones visame pasaulyje siekti geresnio ir doresnio gyvenimo.
4. Lao-Tzu
Lao-Tzu, reikšmingas filosofas, suformulavo teoriją, glaudžiai susijusią su daoizmu – tikėjimo sistema, atsiradusia apie 500 m. prieš Kristų Senovės Kinijoje. Taoizmas pabrėžia harmoningą gyvūnų ir žmonių sambūvį visatoje. Lao-Tzu, parašęs pirminę daoizmo knygą, taip pat pristatė dvasinio nemirtingumo sąvoką, teigdamas, kad siela nežūsta, o susilieja su visata po mirties. Jis pasisakė už gyvenimą harmonijoje su chi (arba qi), energija, vadovaujančia visatą.
Taoizmo filosofija apima jėgų pusiausvyros principą, kurį simbolizuoja yin ir yang. Ši idėja iliustruoja, kaip priešingos jėgos, tokios kaip šviesa ir tamsa, karšta ir šalta, veiksmas ir neveikimas, bendradarbiauja, kad pasaulyje įvestų tvarką. 8-ajame mūsų eros amžiuje daoizmas peraugo į Tangų dinastijos religiją. Nepaisant to, kad daoizmas buvo viena iš pagrindinių Kinijos religijų kartu su konfucianizmu ir budizmu, 1959 m., kai komunistas perėmė daoizmą, jis patyrė slopinimą.
Taip pat perskaitykite: Kas yra socialinė kritika? Socialinės kritikos rūšys
5. Džonas Lokas
Johnas Locke'as, XVII amžiaus Europos mokslininkas, dirbo Oksforde ir gilinosi į medicinos tyrimus. Jis garsėja savo indėliu į Apšvietos epochą ir liberalizmo pažangą.
Locke'as tvirtai pasisakė už kiekvieno teisę į gyvybę, laisvę ir nuosavybę, atmesdamas dieviškosios karalių teisės sampratą. Anot jo, jei valdovas nepaiso šių teisių, žmonės turėjo teisę nušalinti karalių panaudodami jėgą. Jo pagrindinis įsitikinimas buvo tas, kad pagrindinė vyriausybės pareiga yra tarnauti žmonių interesams.
Locke’o idėjos padėjo pamatus ribotos valdžios koncepcijai, pabrėždamos asmens teisių apsaugos svarbą. Jo įtakingos mintys apie valdymą ir žmogaus teises ir toliau formuoja politinę filosofiją bei valdančiųjų ir valdomųjų santykių supratimą.
6. Friedrichas Nietzsche
Friedrichas Nietzsche, vokiečių filosofas, paliko reikšmingą pėdsaką Vakarų pasaulyje savo raštais, apimančiais įvairias temas, tokias kaip mokslas, menas, kultūra ir istorija. Jis padarė didelę įtaką egzistencializmui ir siurrealizmui – dviem judėjimams, kurie atsirado po jo indėlio.
Pagrindinė Nietzsche's filosofija – nihilizmas – teigia, kad viskam, įskaitant gyvenimą, trūksta įgimtos prasmės. Ši idėja turėjo ilgalaikį poveikį, formuojant filosofinius ir meninius judėjimus, kurie sekė po jo laikų. Jo mintys paskatino iš naujo įvertinti tradicinius įsitikinimus ir atvėrė kelią naujoms egzistencijos perspektyvoms.
Paprasčiau tariant, Nietzsche manė, kad gyvenimas neturi iš anksto nustatyto tikslo. Ši mintis paskatino daugelį abejoti nusistovėjusiomis normomis ir tyrinėti netradicines idėjas. Jo filosofijos bangavimo efektas išplito į egzistencialistinius ir siurrealistinius judėjimus, formuodamas žmonių suvokimą apie juos supantį pasaulį. Šiandien Nietzsche's idėjos ir toliau tiriamos ir diskutuojamos, todėl jis tapo žymia figūra filosofijos istorijoje.
7. Karlas Marksas
Karlas Marksas laikomas vienu didžiausių visų laikų filosofų. Jis yra iš Vokietijos ir gyveno 1800 m. Jis sugalvojo marksizmą, idėją apie visuomenę, politiką ir pinigus. Marksas manė, kad visuomenėje vyksta kova tarp dviejų grupių: darbuotojų ir turtingų žmonių, kuriems priklauso verslas.
Jis tikėjo, kad vieną dieną darbininkai sukils prieš turtinguosius į didelę kovą. Šioje kovoje darbuotojai perimtų ekonomikos kontrolę. Marksas daug kalbėjo apie komunizmą – sistemą, kurioje viskas dalijama visiems, o privačios nuosavybės nėra.
Markso idėjos buvo labai galingos, ir jis tapo gerai žinomas kaip komunizmo rėmėjas. Jis norėjo pakeisti visuomenės darbo būdą, kad su visais būtų elgiamasi sąžiningai. Markso mintys paveikė daugybę žmonių visame pasaulyje.
8. Ralphas Waldo Emersonas
Ralphas Waldo Emersonas, amerikiečių filosofas, dėstytojas, panaikinimo šalininkas ir eseistas, padarė didelę įtaką visuomenei. Žymiausias jo indėlis yra esė pavadinimu „Savarankiškumas“. Gyvendamas 1800-aisiais, jis turėjo panašumų su britų romantizmo amžininkais, pabrėždamas gilų ryšį tarp Dievo, žmonijos ir gamtos.
Emersono darbas turi transformuojančią galią, skatinantis skaitytojus labiau pasitikėti savo sprendimu. Jo idėjos rezonuoja su individualizmo ir savarankiškumo svarba, skatinančios žmones tikėti savo galimybėmis. Savo raštais Emersonas įkvepia įgalinimo jausmą, pasisako už asmeninę nepriklausomybę ir jėgą, atsirandančią derinant save su gamtos pasauliu.
Be to, Ralph Waldo Emersono įtaka viršija jo laiką, palikdama ilgalaikį palikimą, skatinantį pasitikėjimą savimi ir individų ryšį su dieviškumu ir gamta. Jo dėmesys pasitikėjimui savimi ir toliau įkvepia ir vadovauja tiems, kurie nori pasitikėti ir savarankiškai įveikti sudėtingas gyvenimo problemas.
9. Imanuelis Kantas
Immanuelis Kantas, garsus filosofas 1724–1804 m. prie Baltijos jūros, yra žinomas dėl savo darbų apie praktinį protą, gryną protą ir sprendimo galią. Kantas manė, kad veiksmų moralės nustatymas priklauso nuo mūsų pareigos vykdymo, o ne sutelkiant dėmesį į pasekmes. Jo pagrindinis moralinis principas pabrėžia, kad moralinis samprotavimas turi viršenybę prieš kitas samprotavimo formas.
Kanto požiūris į etiką sutelktas į idėją, kad veiksmai yra teisingi ar neteisingi, atsižvelgiant į tai, ar atliekame savo pareigą, o ne į savo veiksmų rezultatus. Pagal jo pagrindinį moralės dėsnį, moralinis samprotavimas turi didesnę reikšmę nei bet kuri kita samprotavimo forma.
Apskritai Kanto filosofija pabrėžia pareigos ir moralinės pareigos svarbą vertinant mūsų veiksmų etinį pobūdį. Jo palikimas pažymėtas ryškiu moralinio samprotavimo viršenybės pabrėžimu etikos srityje.
Taip pat perskaitykite: Visų paaiškintų psichologinių mąstymo mokyklų sąrašas
10. Epikūras
Epikūras, išmintingas graikų filosofas, gyvenęs nuo 341 iki 27 m. pr. Kr., įkūrė epikūrizmo filosofiją, kuri turėjo didelę įtaką. Savo mokymuose jis sutelkė idėją, kad galutinis žmogaus gyvenimo tikslas yra laimė, pasiekiama nesant psichinių sutrikimų ir fizinio skausmo.
Pasak Epikūro, visaverčio gyvenimo raktas slypi malonumų siekime, o ne vien proto įgyvendinime. Jis teigė, kad tikra laimė yra didžiausias gėris žmonėms. Jis nurodė, kad neracionalūs troškimai yra nerimo šaltinis, o tai rodo, kad pašalinus bausmės ir mirties baimę galima sumažinti nerimą ir pasiekti tikrą laimę. Epikūras pabrėžė, kaip svarbu suprasti ir valdyti troškimus gyventi turiningą ir džiaugsmingą gyvenimą. Jo mokymai pasisako už subalansuotą požiūrį į malonumą, vengiant pernelyg didelio ir nereikalingo pasitenkinimo.
Apskritai, Epikūrizmas, kaip propaguoja Epikūras, skatina gyventi laimei, be psichikos sutrikimų ir fizinio skausmo, pasiekiamo apgalvotai ieškant malonumo ir pašalinant neracionalias baimes.
Išvada
Daugelis kai kurių didžiausių visų laikų filosofų idėjų ir filosofijų išlieka aktualios ir šiandieniniame pasaulyje. Šie senovės mąstytojai labai prisidėjo prie mūsų supratimo apie žmoniją ir tai, kaip mes bendraujame su savimi, kitais, gamta ir dieviškumu.
Ilgalaikis didžiausių filosofų poveikis ir toliau formuoja mūsų mąstymą ir skatina svarstyti klausimus naujais ir giliais būdais. Jie suteikė mums pagrindinius principus, kurie įtakoja mūsų elgesį visuomenėje, formuoja mūsų valdymo, poezijos, švietimo, matematikos ir mokslo sampratas ir įkvepia tyrinėti įvairius gyvenimo aspektus.
Šie filosofiniai pagrindai pasirodė esą patvarūs, suteikdami mums vertingų įžvalgų, kurios išlieka per amžius. Kai naršome sudėtingame šiuolaikiniame pasaulyje, šių filosofinių milžinų išmintis yra nesenstantis mūsų intelektualinių ir moralinių siekių vadovas.
Palikti atsakymą