Norint pamatyti pasaulį iš skirtingų perspektyvų ir siekiant teisingesnės visuomenės, labai svarbu suprasti socialinę kritiką. Tai apima mūsų bendruomenių problemų nagrinėjimą ir kalbėjimą apie jas. Socialinė kritika nėra tik problemų nurodymas; tai taip pat apie sprendimų siūlymą.
Yra įvairių socialinės kritikos tipų. Kai kurie sutelkia dėmesį į nelygybę, pavyzdžiui, rasinę diskriminaciją ar ekonominius skirtumus. Kiti gilinasi į politines struktūras ar kultūrines normas, kurios gali būti nesąžiningos arba žalingos tam tikroms grupėms.
Kritika gali kilti iš įvairių vietų, pavyzdžiui, knygų, filmų ar net draugų pokalbių. Tai padeda mums suabejoti dalykais, kuriuos dažnai laikome savaime suprantamais, ir skatina susimąstyti, kaip galėtume padaryti viską geriau visiems.
Įsitraukdami į socialinę kritiką, mes atsiveriame norėdami daugiau sužinoti apie pasaulį ir suprasti skirtingų žmonių patirtį. Tai pokyčių įrankis, skatinantis mus siekti visuomenės, kurioje visi turėtų lygias galimybes ir teises.
Kas yra socialinė kritika?
Socialinė kritika žiūri į tai, kaip visuomenės sąranga sukelia problemų. Socialinis kritikas ne tik atkreipia dėmesį į šias problemas, bet ir siūlo būdus, kaip jas išspręsti. Jie gali pasiūlyti pakeitimus, kad viskas būtų teisingesnė, arba netgi reikalauti didelių pamainų, pavyzdžiui, visiškai pakeisti darbo būdą.
Tokio tipo kritika tiria, kaip tokie dalykai kaip taisyklės, tradicijos ar energijos sistemos veikia žmones. Tai yra supratimas, kodėl tam tikros grupės gali susidurti su diskriminacija arba sunkiai naudotis galimybėmis. Pavyzdžiui, socialinis kritikas gali kalbėti apie tai, kaip ekonominės sistemos teikia pirmenybę vieniems, o kitiems yra nepalankios, o tai lemia nelygybę.
Kartais socialine kritika siekiama nedidelių, sutartų pokyčių. Kitais atvejais ji skatina radikalius pokyčius, pavyzdžiui, didžiulius įstatymų ar visuomenės struktūrų pakeitimus. Tikslas – padaryti visuomenę geresnę, teisingesnę ir teisingesnę visiems. Socialiniai kritikai veikia kaip balsai tiems, kurie gali neturėti savo nuomonės, ir skatina tobulėjimą, naudingą visai visuomenei.
Socialinės kritikos privalumai visuomenėje
Socialinė kritika visuomenei duoda daug naudos. Tai padeda pabrėžti marginalizuotų grupių poreikius ir suteikia įvairių kitų privalumų:
Pirma, jis atskleidžia engiamų socialinių grupių kovas. Socialinė kritika leidžia asmenims suvokti įvairius požiūrius, ypač tuos, kurie dažnai neįtraukiami į pagrindinius naratyvus.
Antra, tai meta iššūkį nusistovėjusiems įsitikinimams. Be kritikos pasenusios ar žalingos idėjos gali išlikti be pasipriešinimo. Socialinė kritika suteikia žmonėms įrankių, leidžiančių įsivaizduoti geresnę visuomenę ir suprasti, kaip veikia visuomenės mechanizmai.
Be to, tai skatina apčiuopiamus pokyčius. Pažymėtina, kad socialinės kritikos darbai, tokie kaip Uptono Sinclairo romanas „Džiunglės“, paskatino teisės aktų patobulinimus maisto saugos taisyklėse. Panašiai kritinės teorijos šakos, tokios kaip kritinės rasės teorija ir feministinė teisės teorija, paskatino dialogus apie nelygybę teisės sistemoje.
Galiausiai socialinė kritika sujungia teoriją ir veiksmą. Jos tikslas – sukurti teisingesnę visuomenę, skatinant diskusijas ir suteikiant asmenims galimybę aktyviai spręsti savo priespaudą.
Įvairūs socialinės kritikos būdai
Socialinė kritika gali būti įvairių formų. Tai būdas žmonėms išsakyti savo nuomonę apie visuomenę. Kai kurie tipai apima:
1. Kritinė teorija
1900-ųjų pradžioje grupė, žinoma kaip Frankfurto mokykla Vokietijoje, pristatė kritinę teoriją, būdą pažvelgti į visuomenę ir jos problemas. Jie tikėjo, kad filosofija gali būti naudojama socialinėms problemoms nustatyti ir spręsti. Karlo Markso ir Sigmundo Freudo įtakoje mąstytojai mėgsta Jürgenas Habermasas ir Teodoras Adorno iš Frankfurto mokyklos manė, kad filosofija nėra vien žinių įgijimas. Vietoj to, jie suprato, kad tai priemonė išlaisvinti žmones iš priespaudos naudojant įgytas žinias.
Nuo 1970-ųjų kritinė teorija išplito įvairiose srityse, tokiose kaip filosofija, socialiniai mokslai, psichologija, kultūros studijos ir teisė. Ji išsišako į specializuotas sritis, tokias kaip kritinė rasės teorija ir lyčių teorija. Šiose specializuotose srityse dėmesys sutelkiamas į supratimą, kaip visuomenė sąveikauja su skirtingais socialines grupes.
Įdomu tai, kad kai kurie kritiški teoretikai mieliau dalyvauja tiesiogiai socialiniuose judėjimuose, o ne diskutuoja apie teorijas akademinėje bendruomenėje. Jie tiki praktiniais veiksmais, o ne teorinėmis diskusijomis.
Kritinė teorija tebėra galinga priemonė nagrinėti ir suprasti socialines problemas, siūlanti skirtingus objektyvus įvertinti ir potencialiai spręsti visuomenės iššūkius su kuriomis susiduria įvairios grupės.
2. Literatūros kritika
Literatūros kritika yra knygų ir istorijų studijavimas, siekiant suprasti, kaip jie susiję su mus supančiu pasauliu. Socialinė kritika yra viena rūšis – ji žiūri į tai, kaip literatūra atspindi visuomenę. Analizuodami knygą kritikai taip pat atsižvelgia į autoriaus vietą jų visuomenėje ir apie tai, kaip knyga tuo metu paveikė žmones. Pavyzdžiui, marksistinė kritika sutelkia dėmesį į tai, ar knyga palaiko ar prieštarauja socialinių klasių nesąžiningumui.
Kitas tipas yra postkolonijinė kritika, nagrinėjanti, kaip literatūra vaizduoja kolonializmą, kai viena šalis kontroliuoja ir išnaudoja kitą. Kritikai tiria, kaip šiose istorijose vaizduojamas kolonizuotų žmonių gyvenimas.
Kritikai ne tik analizuoja esamas knygas – jie taip pat kuria istorijas, nagrinėjančias socialines problemas. Kai kurie žinomi pavyzdžiai yra distopiniai romanai Brave New World pateikė Aldousas Huxley or Gyvunu ferma pateikė George'as Orwellas. Kaip istorinė fantastika Iš dviejų miestų pasaka pateikė Charlesas Dickensas ir Džiunglės Upton Sinclair taip pat atspindi visuomenės problemas.
Studijuodami šias knygas ir kurdami naujas, kritikai padeda suprasti ir galvoti apie pasaulį, kuriame gyvename.
3. Muzika kaip socialinės kritikos įrankis
Kai kurios muzikos rūšys, tokios kaip punk, repas ir tam tikri metalo žanrai, turi visuomenės kritikos šaknis. Jie kalba apie problemas su vyriausybe, priespaudą ir nusivylimą tuo, kaip viskas yra. Pavyzdžiui, „Sex Pistols“ daina „Pretty Vacant“. Tai pankų himnas, kuriame kalbama apie tai, kaip paaugliai jautėsi abejingi chaotiškai politinei situacijai Anglijoje 1970-aisiais.
Kitas galingas pavyzdys yra 2Pac „Brenda's Got a Baby. Ši repo daina atskleidžia nesąžiningą elgesį ir neteisybę, su kuria susiduria kai kurios bendruomenės. Jame pasakojama apie jauną merginą, kuri susiduria su sudėtingomis aplinkybėmis, pabrėžiant visuomenėje vyraujančias socialines problemas.
Be to, daugelis skirtingų žanrų dainų yra platforma atlikėjams išreikšti nepasitenkinimą ar kritiką dėl visuomenės normų. Šie muzikantai naudoja savo dainų tekstus ir melodijas, kad išprovokuotų mintis ir diskusijas apie problemas, su kuriomis susiduria žmonės, siekdami sukurti sąmoningumą ir paskatinti pokyčius. Ši muzikinės raiškos forma ir toliau yra galinga socialinių komentarų ir įvairių visuomenės problemų propagavimo priemonė.
Palikti atsakymą