Vis daugiau studentų galvoja apie mūsų planetos ateitį. Daugelis kreipiasi į aplinkos mokslą. Ši sritis naudoja matematiką ir mokslą gyvenimui Žemėje tirti. Jei tai jus domina, aplinkos mokslų karjera jums gali būti tinkama.
Turėdami aplinkos mokslų laipsnį, galite rasti daug darbo galimybių. Įgysite įgūdžių, kurie gali paskatinti gerai apmokamą darbą. Šie darbai apima aplinkos tyrimus, švietimą, tvarumą ir išsaugojimą.
Aplinkos mokslų studijos atveria duris į įvairias sritis. Galite dirbti aplinkos sveikatos, fizikos ar chemijos srityse. Yra daugybė galimybių tyrinėti.
Kokie yra aplinkos mokslo tipai
Aplinkos mokslas Aplinkos mokslas yra tema, kurioje nagrinėjama, kaip Žemė, jos vanduo, oras ir gyviai yra susiję. Taip pat nagrinėjama, kaip žmonės veikia šiuos dalykus, ir bandoma rasti sprendimus tokioms problemoms kaip klimato kaita ir augalų bei gyvūnų nykimas. Dabar panagrinėkime įvairius aplinkos mokslo tipus:
1. ekologija
Ekologija yra apie tai, kaip gyvi dalykai Žemėje sąveikauja. Ekologiją tyrinėjantys mokslininkai, vadinami ekologais, nori sužinoti, kaip gyvūnus, žmones ir augalus veikia jų gyvenamoji vieta ir, savo ruožtu, kaip jie veikia aplinką. Tai tarsi skirtingų gamtos dalių santykių išsiaiškinimas.
Ekologija yra ne tik vienas dalykas; tai daugelio laukų mišinys. Ekologai naudojasi biologijos, chemijos, fizikos ir geologijos idėjomis ir metodais. Jie sujungia visas šias dalis, kad suprastų, kaip gyvosios ir negyvos mūsų planetos dalys veikia kartu.
Įsivaizduokite tai kaip didelį galvosūkį, kuriame kiekviena gyva būtybė ir jo aplinka yra tarpusavyje derančios dalys. Žvelgdami į šį galvosūkį, ekologai gali sužinoti, kaip vienos detalės pokyčiai veikia kitus. Tai padeda mums daugiau sužinoti apie neįtikėtiną ryšių tinklą, dėl kurio mūsų pasaulis toks žavus.
2. Aplinkos chemija
Aplinkos chemija yra mokslo šaka, tirianti, kaip cheminės medžiagos sąveikauja su vandeniu, oru, dirvožemiu ir gyvais daiktais. Tai apima tokias sritis kaip toksikologija, atmosferos chemija ir vandens chemija. Jei nuspręsite studijuoti aplinkos chemiją, jūsų kursiniai darbai apims klases ir daugybę laboratorinių užsiėmimų, daugiausia dėmesio skiriant bendrajai, fizinei, analitinei ir organinei chemijai.
Paprasčiau tariant, aplinkos chemija padeda suprasti, kaip įvairios medžiagos veikia mūsų aplinką. Nesvarbu, ar tai būtų oras, kuriuo kvėpuojame, vanduo, kurį geriame, ar dirvožemis, palaikantis augalų gyvybę, aplinkos chemija suteikia įžvalgų apie cheminių medžiagų ir gamtos pasaulio ryšį.
Tyrinėdami šias sąveikas, šios srities mokslininkai prisideda prie aplinkos problemų sprendimų paieškos ir sveikos planetos palaikymo. Taigi, jei jums įdomu, kaip cheminės medžiagos veikia aplinką, ir norite daryti teigiamą poveikį, aplinkos chemijos studijos jums gali būti įdomus ir svarbus kelias.
Taip pat perskaitykite: Kiek laipsnių galite gauti?
3. Atmosferos mokslas
Atmosferos moksluose daugiausia dėmesio skiriame klimato kaitos ir jos padarinių tyrimams. Šis laukas apima Žemės atmosferos ir jos sąveikos su supančia aplinka tyrimą. Studijų metu sužinosite, kaip sukurti modelius, iliustruojančius atmosferos cirkuliaciją, jos sąveiką su įvairiomis cheminėmis medžiagomis ir būdus, kuriais gyvūnai ir žmonės prisideda prie anglies dvideginio išmetimo.
Ši mokslinė disciplina padeda mums suprasti sudėtingus ryšius tarp atmosferos procesų ir globalių pokyčių, suteikiant vertingų įžvalgų apie veiksnius, turinčius įtakos mūsų klimatui. Tyrimas apie Atmosferos mokslai ne tik atskleidžia mūsų planetos oro apvalkalo paslaptis, bet ir atskleidžia žmogaus poveikį trapiai Žemės pusiausvyrai, ypač anglies dioksido išmetimui į atmosferą.
Studijuodami šią sritį įgysite esminių žinių apie sudėtingą ryšių tinklą, kuris formuoja mūsų klimatą ir daro įtaką mūsų planetos gerovei.
4. Geomokslai / Žemės mokslas
Geomokslai, taip pat žinomi kaip žemės mokslai, sujungia įvairias mokslo sritis, kuriose daugiausia dėmesio skiriama Žemei, pvz., aplinkos dirvožemio mokslą ir geologiją. Šis laukas tiria fizinius ir cheminius Žemės ir jos atmosferos aspektus. Geomokslai tyrinėja įvairius komponentus, įskaitant biosferą, litosferą, hidrosferą ir atmosferą.
Paprasčiau tariant, geomokslai tiria viską apie mūsų planetą – nuo žemės, kuria einame, iki oro, kuriuo kvėpuojame. Šios srities mokslininkai tiria dirvožemį, uolienas, vandenį ir orą, kad suprastų, kaip jie sąveikauja ir veikia vienas kitą. Jie taip pat tyrinėja įvairias gyvybės formas, kurios gyvena Žemėje.
Įsivaizduokite geomokslą kaip milžinišką galvosūkį, kuriame mokslininkai sujungia informaciją, kad suprastų visą mūsų planetos vaizdą. Tyrinėdami šias tarpusavyje susijusias dalis, geomokslininkai įgyja įžvalgų apie procesus, kurie formuoja Žemę ir jos aplinką. Šios žinios padeda mums geriau suprasti savo namus ir priimti pagrįstus sprendimus, kaip juos apsaugoti ir išsaugoti.
Penkios pagrindinės mūsų aplinkos dalys: įvairūs Žemės komponentai
Mūsų aplinką sudaro penkios pagrindinės dalys, kurios kartu palaiko gyvybę Žemėje. Pažvelkime į kiekvieną iš jų atidžiau.
- Vandens pasaulis – hidrosfera: Hidrosfera apima visą vandenį, esantį Žemės paviršiuje, po juo arba virš jo. Tai apima skystą vandenį, dengiantį apie 70% Žemės. Tačiau tik nedidelė jo dalis yra gėlas vanduo, esantis požeminiame vandenyje, ežeruose ir upėse.
- Kieta žemė – litosfera: Litosfera, dažnai vadinama kieta Žeme, yra išorinis sluoksnis, kurį žmonės vadina namais. Tai suteikia mums būtinų išteklių, tokių kaip mineralai, maistas ir kuras. Svarbiausia litosferos dalis, susidedanti iš plutos ir viršutinės mantijos, yra dirvožemis, kuriame auga augalai ir nuo kurių priklauso sausumos organizmų išlikimas.
- Oras, kuriuo kvėpuojame – atmosfera: Atmosfera yra Žemę supančių dujų mišinys, veikiantis kaip apsauginė antklodė, būtina gyvybei egzistuoti. Jis ne tik apsaugo mus nuo žalingų UV spindulių, bet ir suteikia oro, kuriuo kvėpuojame, todėl tai yra nepakeičiama mūsų kasdienio gyvenimo dalis.
- Gyvybės sfera – biosfera: Biosfera yra išskirtinė zona Žemėje, kurioje klesti gyvybė. Tai harmoningas oro, vandens ir dirvožemio derinys, leidžiantis gyventi šioje ribotoje erdvėje. Vadinasi, biosfera atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį palaikant trapią mūsų ekosistemos pusiausvyrą.
- Žmonių sukurtos erdvės – antrosfera: Taip pat žinoma kaip technosfera, antrosfera yra Žemės dalis, kurią žmonės sukūrė arba pakeitė gyventi ir ekonominei veiklai. Nuo miestų iki pramoninių zonų, antroposfera demonstruoja žmogaus civilizacijos pėdsaką planetoje.
Aplinkosaugos studijų reikšmė
Aplinkos tyrimai vaidina lemiamą vaidmenį įvairiuose vystymosi aspektuose. Jos plataus masto principai taikomi pagrindinėse srityse, įskaitant biologinės įvairovės ir ekosistemų išsaugojimą, taršos prevenciją ir valdymą bei tvarų gamtos išteklių valdymą.
Aplinkos mokslų sritis siūlo įvairias karjeros galimybes, todėl tai yra vertinga studijų sritis tiems, kurie domisi teigiamu poveikiu. Karjeros perspektyvos aplinkos mokslų srityje apima konsultacijas, pramonės šakas, žaliąją rinkodarą, akademikus, NVO, tarptautines agentūras, vyriausybines pareigas ir ekologišką propagavimą.
Aplinkos mokslų profesionalai prisideda prie biologinės įvairovės ir ekosistemų išsaugojimo, kuria strategijas, kaip užkirsti kelią taršai ir ją valdyti bei atsakingai naudoti gamtos išteklius. Aplinkos mokslų sritis yra didžiulė, atspindinti jo svarbą sprendžiant pasaulinius iššūkius, susijusius su aplinka.
Asmenys, siekiantys aplinkosaugos mokslo karjeros, gali tyrinėti įvairius sektorius, pradedant patarimais įmonėms dėl tvarios praktikos ir baigiant aplinkosauginio sąmoningumo skatinimu atliekant vyriausybės vaidmenis. Ši sritis ne tik sprendžia dabartines aplinkos problemas, bet ir atlieka lemiamą vaidmenį formuojant tvarią ir ekologišką ateitį. Aplinkos tyrimų reikšmės supratimas yra būtinas asmenims, siekiantiems prisidėti prie mūsų planetos ir jos gyventojų gerovės.
Taip pat perskaitykite: Ar inžinerija yra mokslas?
Aplinkotyrinio ugdymo tikslai
Šiandieniniame pasaulyje susiduriame su daugybe iššūkių, pavyzdžiui, nykstančiais gamtos ištekliais ir klimato kaita. Norint išspręsti šias problemas, kiekvienas turi atlikti savo vaidmenį rūpindamasis aplinka, o švietimas vaidina lemiamą vaidmenį siekiant šio tikslo. Aplinkos mokslų studijų tikslai yra gyvybiškai svarbūs norint veiksmingai spręsti šias problemas:
1. Sąmoningumo didinimas: Pirmas žingsnis sprendžiant bet kokią problemą yra jos supratimas. Aplinkos mokslas siekia ugdyti besimokančiųjų informuotumą apie dabartines aplinkosaugos problemas ir įvairias aplinkos blogėjimo priežastis.
2. Žinių perdavimas: Švietimas yra pagrindinė teisė, o aplinkos mokslų studijomis siekiama suteikti besimokantiesiems žinių apie aplinką ir skirtingus jos komponentus.
3. Įkvepiantis teigiamas požiūris: Vien žinių neužtenka; žmonės turi būti motyvuoti imtis veiksmų. Aplinkos mokslas siekia ugdyti teigiamą žmonių požiūrį, skatinant juos aktyviai dalyvauti tausojant gamtą.
4. Įgūdžių ugdymas: Aplinkos mokslas orientuotas į tai, kad studentai įgytų praktinių įgūdžių, įgalintų juos rasti esamų aplinkosaugos problemų sprendimus.
5. Dalyvavimo skatinimas: Besimokantieji skatinami aktyviai dalyvauti veikloje, kuri prisideda prie aplinkos apsaugos. Galutinis tikslas yra įtraukti daugiau asmenų į sprendimų priėmimo procesus, prisidedant prie efektyvių aplinkosaugos problemų sprendimų.
Palikti atsakymą