Kokie yra žiniasklaidos raštingumo pavyzdžiai? Šiuolaikiniame amžiuje, kurį apibrėžia naujųjų medijų plitimas, kai tradicinių informacijos vartų pritrūksta, medijų raštingumo reikšmė išaugo eksponentiškai. Dabar šį įgūdį turi turėti asmenys – nuo studentų iki ekspertų ir žurnalistų.
Žiniasklaidos raštingumas apima įvairias kompetencijas, tokias kaip gebėjimas atskirti mokslinius šaltinius nuo nemokslinių, analizuoti autorių motyvus ir atpažinti žiniasklaidos priemonių naudojamus loginius klaidingus argumentus, kurie gali būti tikrinami.
Siekdami pagerinti žiniasklaidos raštingumą, mes sudarėme 15 praktinių pavyzdžių, iliustruojančių jos taikymą, sąrašą, kurie išsamiai aprašyti toliau.
Kas yra žiniasklaidos raštingumas?
Žiniasklaidos raštingumas – tai daugialypis įgūdžių rinkinys, įgalinantis asmenis dalyvauti, vertinti, manipuliuoti ir netgi kurti įvairių formų žiniasklaidos turinį. Iš esmės žiniasklaidos raštingumas skatina kritinį mąstymą ir įžvalgumą, kai susiduriama su informacija žiniasklaidos aplinkoje. Sąvoka „žiniasklaida“ apima daugybę priemonių, tokių kaip internetas, filmai, muzika, radijas, televizija, vaizdo žaidimai ir spausdinti leidiniai.
Kad būtų laikomas žiniasklaidos raštingu, žmogus turi turėti gebėjimą iššifruoti žiniasklaidos pranešimus, o tai apima tiek turinio, tiek terpės, per kurią jis perduodamas, suvokimą. Be to, žiniasklaidos raštingumas reikalauja įvertinti, kaip šie pranešimai veikia žmogaus emocijas, mintis ir elgesį. Sparčiai besivystančiame skaitmeniniame amžiuje taip pat labai svarbu protingai ir atsakingai bendrauti su žiniasklaida, įskaitant žiniasklaidos turinio kūrimą ir platinimą.
Be šių pagrindinių įgūdžių, asmenys gali turėti daug naudos iš žiniasklaidos informacinio raštingumo įvaldymo. Šis pažangus žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo aspektas apima ne tik supratimą, kaip kuriama ir platinama žiniasklaida, bet ir naršyti po platų įvairiose platformose prieinamos informacijos kraštovaizdį. Žiniasklaidos informacinis raštingumas suteikia asmenims įrankius, leidžiančius įvertinti šaltinių patikimumą, šališkumą ir tikslumą, todėl jie gali priimti pagrįstus sprendimus ir sprendimus epochoje, kuriai būdingas informacijos antplūdis.
Apskritai medijų raštingumas yra daugialypis įgūdžių rinkinys, suteikiantis žmonėms galimybę naršyti sudėtingame žiniasklaidos pasaulyje, kritiškai įvertinti pranešimus, su kuriais jie susiduria, ir atsakingai bendrauti su žiniasklaida skaitmeniniame amžiuje. Žiniasklaidos informacinis raštingumas perkelia šiuos įgūdžius į kitą lygmenį, todėl žmonės gali būti įžvalgūs vartotojai ir informacijos kūrėjai informacijos turtingoje visuomenėje.
Taip pat perskaitykite: 25 geriausi aistros pavyzdžiai
Kas yra žiniasklaidos ir informacinis raštingumas (MIL):
Žiniasklaidos ir informacinis raštingumas (MIL) – tai visapusiškas požiūris, kuriuo siekiama suteikti asmenims įgūdžių analizuoti ir vertinti informaciją ir žiniasklaidą, su kuria jie susiduria. Remiantis UNESCO žiniasklaidos ir informacinio raštingumo apibrėžimu, pagrindinis jos tikslas yra suteikti žmonėms galimybę tapti aktyviais savo bendruomenės dalyviais ir priimti etinius sprendimus. Atsižvelgiant į šiuolaikinės žiniasklaidos aplinkos sudėtingumą, žiniasklaidos ir informacijos kompetencijų turėjimas tampa vis svarbesnis. Nesvarbu, ar tai būtų naujienų šaltinių patikimumo įvertinimas, ar turinio autentiškumo tikrinimas, MIL skatina kritinį mąstymą sprendžiant, kuo ir kuo pasitikėti.
Skaitykite toliau, nes sužinosite keletą geriausių žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo pavyzdžių.
15 žiniasklaidos raštingumo pavyzdžių
Štai 25 pavyzdžiai, rodantys, kaip galite įvertinti žiniasklaidos šaltinio patikimumą:
1. Šaltinio tinkamumo vertinimas pagal savalaikiškumą
- Kai dirbate su laiku jautria informacija, pirmenybę teikite naujausiems prieinamiems šaltiniams.
- Akademinėje aplinkoje universitetai paprastai skatina studentus remtis per pastarąjį dešimtmetį paskelbtais tekstais.
- Jei naudojate senesnius šaltinius, apsvarstykite galimybę naudoti kryžmines nuorodas į naujesnę medžiagą, kad informacija būtų tiksli.
- Atminkite, kad kai kurios amžinai žaliuojančios temos, nors ir senesnės, vis tiek gali būti aktualios.
- Visada atminkite, kad vien šaltinio šviežumas negarantuoja jo tikslumo.
2. Pradinių šaltinių tyrinėjimas (aktualumas)
Vienas iš svarbiausių žiniasklaidos raštingumo pavyzdžių yra pagrindinių šaltinių tyrinėjimas. Nors kai kurie šaltiniai laikui bėgant galėjo pasenti, jie vis tiek gali turėti didelę vertę. Apsvarstykite, pavyzdžiui, gilintis į pagrindinius tekstus, tokius, kaip parašė filosofai, arba religinius raštus, tokius kaip Biblija; ši klasika gali išlikti aktuali.
Kita vertus, šiuolaikiniai šaltiniai gali pasiūlyti šių svarbių medžiagų dabartines perspektyvas ir kultūriškai rezonansines analizes.
3. Valiutos atnaujinimo datų atpažinimas (naujumas)
Vertinant teksto valiutą, būtina atsižvelgti ne tik į pradinę jo paskelbimo datą, bet ir į tai, ar jis neseniai buvo atnaujintas. Net jei tekstas yra senesnis, jei jis buvo neseniai taisytas, jame vis tiek gali būti pateikiama naujausia informacija, įskaitant naujausius faktus ir analizę. Tai ypač svarbu nuolat besikeičiančiame informacijos pasaulyje, kur tikslumas ir savalaikiškumas yra svarbiausi.
Taip pat perskaitykite: 26 geriausi sąžiningumo pavyzdžiai
4. Tikslinės auditorijos tinkamumo vertinimui nustatymas
Vertinant šaltinio tinkamumą jūsų tyrimų ar informacijos poreikiams, svarbu atsižvelgti į numatomą to šaltinio auditoriją. Nors šaltinis gali apimti jus dominančią temą, jis gali būti pritaikytas konkrečiai demografinei grupei, pvz., vaikams arba nišiniam gyventojų pogrupiui. Tokiais atvejais pateikta informacija gali būti tiesiogiai nepritaikoma jūsų tyrimams ar tikslams.
5. Kontekstinės svarbos supratimas
Kontekstas yra labai svarbus vertinant informacijos aktualumą. Tai, kas iš pradžių gali atrodyti aktualu, gali greitai prarasti savo aktualumą, kai bus nagrinėjama didesnio vaizdo kontekste. Pavyzdžiui, apsvarstykite statistiką apie skyrybų rodiklius; tai gali atrodyti reikšminga, kol nesužinosite, kad tai susiję su skyrybomis Indonezijoje, kol gyvenate Brazilijoje. Dėl šio ryškaus kontrasto geografiniame kontekste statistika gali būti nereikšminga jūsų konkrečioms aplinkybėms.
Todėl būtina patikrinti kontekstą, kuriame pateikiama informacija. Tai taikoma ne tik statistikai, bet ir citatoms bei nuorodoms. Visų pirma citatos gali būti klaidinančios, jei jos paimtos iš pradinio konteksto. Siekiant užtikrinti visapusišką temos supratimą, cituojant būtina pateikti kontekstą, kad būtų išvengta klaidingo numatomo pranešimo interpretavimo ar netyčinio iškraipymo. Tai darydami skatiname tiksliau ir prasmingiau keistis informacija.
6. Šaltinių tipų vertinimas – pirminis ir antrinis (atitinkamumas)
Šaltinio tipo nustatymas, nesvarbu, ar jis pirminis, ar antrinis, atlieka lemiamą vaidmenį vertinant jo autoritetą ir patikimumą. Paprastai pirminiai šaltiniai turi didesnį autoritetą, palyginti su antriniais šaltiniais. Priežastis yra jų artumas prie pradinės informacijos ar įvykio. Kai tolstame nuo pirminio šaltinio, informacijos tikslumas ir patikimumas linkęs mažėti.
Pirminiai šaltiniai tiesiogiai jungiasi su aptariama tema. Tai yra mokslinių tyrimų ar žurnalistikos žaliava, pavyzdžiui, originalūs dokumentai, tiesioginiai pasakojimai ir liudininkų pranešimai. Šie šaltiniai siūlo nefiltruotą, tiesioginį įvykio ar temos vaizdą, todėl jie yra labai autoritetingi.
Kita vertus, antriniai šaltiniai yra pirminių šaltinių interpretacijos arba analizės. Tai gali būti straipsniai, knygos ar ataskaitos, kuriose apibendrinama, analizuojama arba pateikiamas pirminės informacijos kontekstas. Nors antriniai šaltiniai gali būti naudingi norint suprasti sudėtingas temas, jie savaime yra vienu žingsniu nutolę nuo pirminių duomenų, o tai gali sumažinti jų autoritetą ir patikimumą.
7. Autoriaus įgaliojimų tikrinimas (įgaliojimai)
Autoriaus įgaliojimų vertinimas yra vienas iš svarbiausių žiniasklaidos raštingumo pavyzdžių ir kitas esminis šaltinio vertinimo aspektas, ypač nustatant šaltinio autoritetą. Autoriaus kvalifikacija ir profesinis išsilavinimas gali labai paveikti pateiktos informacijos patikimumą. Štai keletas pagrindinių svarstymų:
- žurnalistai: Tikimasi, kad iš žurnalistų, ypač dirbančių geros reputacijos žiniasklaidos organizacijose, jie laikysis griežtos žurnalistinės etikos ir standartų. Šie standartai apima faktų patikrinimą, nešališką ataskaitų teikimą ir šaltinių apsirūpinimo skaidrumą. Žurnalistas, turintis sąžiningumo ir tikslumo patirtį, labiau linkęs sukurti autoritetingo turinio.
- Akademikai: Akademiniai autoriai yra mokomi laikytis griežtų tyrimų standartų ir metodikų. Tikimasi, kad jie savo darbe pateiks gerai ištirtų, įrodymais pagrįstų įžvalgų. Įgaliojimai, tokie kaip akademiniai laipsniai, ryšiai su gerbiamomis institucijomis ir recenzuojamų publikacijų istorija, sustiprina jų, kaip autorių, autoritetą.
- Patirtis iš pirmų rankų: Autoritetingesniais gali būti laikomi autoriai, turintys tiesioginės patirties arba tiesiogiai susiję su tema. Jų asmeninis dalyvavimas gali suteikti unikalių įžvalgų ir patirties, kurios suteikia jų darbui gilumo ir patikimumo.
Taip pat perskaitykite: 15 prisitaikančio elgesio pavyzdžių
8. Vertinanti autoritetinga ekspertizė (institucija)
- Svarstant autoriaus patikimumą, būtina patikrinti, ar jis turi atitinkamų įgaliojimų aptariamoje srityje, nes tai gali padidinti jų patikimumą.
- Asmuo iš tiesų gali būti ekspertas, tačiau jo kompetencija turėtų atitikti dalyką. Pavyzdžiui, išsilavinimo mokslų daktaro laipsnis nėra tinkamas autoritetingam rašymui chemijos temomis.
- Nors kreipimasis į autoritetą kartais gali sustiprinti klaidingą informaciją (vadinamas kaip kreipimasis į valdžios klaidą), labai svarbu išlaikyti kritišką požiūrį, net kai kalbama apie įgaliotus autorius ar tos srities ekspertų nuorodas.
9. Leidėjo valdžios vertinimas
Vertinant šaltinio autoritetą, būtina atsižvelgti į leidėjo reputaciją ir patikimumą. Autoritetą galima nustatyti įvairiomis priemonėmis, tokiomis kaip leidėjo kokybė ir pagarbumas. Štai du pagrindiniai veiksniai, kuriuos reikia atsiminti:
- Kokybiški ir gerbiami leidėjai: Vienas iš būdų įvertinti šaltinio autoritetą yra pažvelgti į leidėją. Pavyzdžiui, naujienų svetainė, kurioje aiškiai pateikiama aiškiai apibrėžta redakcinė politika, greičiausiai bus autoritetingesnė nei asmens asmeninis tinklaraštis. Gerbiami leidėjai dažnai yra nustatę tikslumo, faktų tikrinimo ir etiškos žurnalistikos standartus, kurie prisideda prie jų patikimumo.
- Domeno plėtiniai svarbūs: Kitas autoriteto rodiklis yra svetainės URL domeno plėtinyje. Pavyzdžiui, universitetai, turintys .edu domenus, paprastai turi didesnį patikimumą, palyginti su svetainėmis su .com domenais. Taip yra todėl, kad švietimo įstaigos turi griežtus akademinius standartus ir yra laikomos patikimais tyrimų ir informacijos šaltiniais.
10. Patikrinkite, ar nėra vartų (institucijos)
Kalbant apie turinio sklaidą, vartų sargai yra pagrindinės institucijos, atsakingos už kokybės ir tikslumo standartų laikymąsi. Tradiciškai šie vartų prižiūrėtojai apima redaktorius, kruopščius kolegų recenzentus ir akylas leidybas. Pagrindinis jų vaidmuo – veikti kaip globėjai, stropiai tikrinant turinį, kad būtų užkirstas kelias prastos kokybės ar faktiškai netikslios informacijos sklaidai.
Tačiau nuolat besivystančiame skaitmeniniame kraštovaizdyje tokios platformos kaip „Twitter“ ir tinklaraščiai veikia be tradicinių vartų sargų. Nors tai skatina atvirą bendravimą ir demokratizuoja turinio kūrimą, tai taip pat kelia susirūpinimą dėl dalijamos informacijos patikimumo. Be vartų prižiūrėtojų dezinformacijos, šališkų pasakojimų ir nepatikrintų teiginių, kurie plinta nepatikrinti, rizika tampa ryškesnė, o tai pabrėžia įžvalgių vartotojų svarbą naršant po didžiulę internetinio turinio jūrą.
11. Patvirtinimas atliekant tarpusavio peržiūrą (patikimumo nustatymas)
Tarpusavio vertinimas yra esminis procesas, kurio metu patikimas šaltinis kruopščiai įvertina turinį ir patikrina faktus. Šis griežtas įvertinimas užtikrina turinio patikimumą ir kokybę. Pažymėtina, kad dvigubai aklos peržiūros, kurias atlieka anoniminiai ekspertai, kurie nežino originalaus autoriaus tapatybės, yra aukščiausio lygio kokybės užtikrinimo akademiniuose šaltiniuose. Tokie nešališki vertinimai palaiko aukščiausius patikimumo ir nešališkumo standartus, sustiprindami mokslinės informacijos vientisumą.
12. Vaizdo autentiškumo patikrinimas (patikimumo įvertinimas)
Vertinant turinio patikimumą, ypač tais atvejais, kai labai svarbios žinios iš pirmų rankų, itin svarbu naudoti originalius vaizdus. Šie vaizdai, užfiksuoti pačių turinio kūrėjų, turi autentiškumo svorį. Pavyzdžiui, produkto apžvalgos kontekste įtraukus vaizdus, kuriuose recenzentas aktyviai naudoja produktą, ne tik sustiprina apžvalgos patikimumą, bet ir suteikia apčiuopiamų jų tiesioginės patirties įrodymų. Pasitikėjimas atsarginėmis nuotraukomis arba trečiųjų šalių vaizdais gali sumažinti turinio patikimumą.
13. Tikslumo ir patikimumo nuorodų sąrašo peržiūra
Šaltinių citavimas yra vienas iš svarbiausių žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo pavyzdžių, nes tai vaidina lemiamą vaidmenį suteikiant skaitytojams galimybę patikrinti turinio tikslumą ir kartu skatinti mokslinio darbo skaidrumą. Labai svarbu užtikrinti, kad šaltiniai būtų ne tik tinkamai cituojami, bet ir iš patikimų pirminių šaltinių ar akademinių tekstų. Tai darydami padidiname savo nuorodų patikimumą ir sustipriname savo darbo patikimumą.
Remdamiesi gerais šaltiniais, sustipriname mūsų tyrimų ar argumentų pagrindą, todėl jie tampa tvirtesni ir patikimesni. Taigi kruopštus dėmesys nuorodų kokybei ir kilmei yra labai svarbus siekiant išlaikyti akademinio ar informacinio turinio vientisumą.
Taip pat perskaitykite: 30 tėvų atsiliepimų mokytojams pavyzdžių
14. Cituojamų įrodymų tikslumo vertinimas:
Vertinant informacijos patikimumą, labai svarbu išnagrinėti pateiktas citatas, kurios gali apimti duomenis ir citatas iš pirmų lūpų. Šios citatos yra priemonė pateiktų duomenų tikslumui pagrįsti. Tinkamai pacituoti įrodymai ne tik suteikia informacijos patikimumo, bet ir leidžia skaitytojams atsekti šaltinius, o tai skatina skaidrumą ir pasitikėjimą perduodama informacija. Ši praktika yra esminė siekiant užtikrinti turinio tikslumą ir vientisumą.
15. Skirkite šiek tiek laiko ir apmąstykite asmeninį šališkumą ir tikslumo svarbą:
Norint sukurti visapusiškesnį požiūrį, labai svarbu įvairinti skaitymo šaltinius. Apsisaugokite nuo patvirtinimo šališkumo, kognityvinių spąstų, kai vartojamas tik turinys, atitinkantis jau egzistuojančius įsitikinimus. Aktyviai ieškodami informacijos iš įvairių šaltinių, jūs ne tik pagerinate savo supratimą, bet ir sumažinate šališkos nuomonės susidarymo riziką, pagrįstą selektyviu patvirtinančių nuomonių poveikiu. Ugdykite atvirą protą naudodami įvairius skaitymo įpročius, kad geriau suprastumėte pasaulį.
Išvada
Šiuolaikiniame skaitmeniniame amžiuje medijų raštingumas tapo nepakeičiamu įgūdžiu. Tai būtina norint naršyti ne tik tradicinėje žiniasklaidoje, pavyzdžiui, laikraščiuose, bet ir didžiuliame naujų ir socialinės žiniasklaidos platformų kraštovaizdyje. Nesvarbu, ar vartojate informaciją iš geros reputacijos naujienų kanalo, asmeninio tinklaraščio, „YouTube“ vaizdo įrašo ar paprasto „twitter“, gebėjimas kritiškai vertinti ir interpretuoti žiniasklaidos turinį yra svarbiausias dalykas, o šiame straipsnyje pateikiamų žiniasklaidos raštingumo pavyzdžių tikslas yra padėti. tu daryk tą.
Žiniasklaidos raštingumas suteikia asmenims galimybę atskirti patikimus šaltinius ir klaidingą informaciją, nustatyti šališkumą ir suprasti galimą žiniasklaidos poveikį visuomenei. Vis labiau tarpusavyje susijusiame pasaulyje žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo skatinimas yra labai svarbus informuotam pilietiškumui ir atsakingam informacijos vartojimui.
Atsiliepimai:
- 10 patriotizmo pavyzdžių
- Psichologijos elgesio pavyzdžių sąrašas
- 10 tobulinamų repeticijų pavyzdžių
- 10 teigiamų veiksmų pavyzdžių
- 12 išorinės motyvacijos pavyzdžių
Palikti atsakymą